Irako pilietis

Sėkmingos integracijos link

2021 m. rugsėjo mėnesio viduryje vaikinas kartu su mama buvo perkelti laikinai gyventi į Ruklos priėmimo centrą. Rukloje irakietis su kitais jaunuoliais pradėjo lankyti bendrojo lavinimo įstaigą, mokytis lietuvių kalbos, bendrauti su vietiniais gyventojais. Centro darbuotojai supažindino su mūsų šalies kultūra bei papročiais, kad atvykusiesiems būtų lengviau integruotis: „Naujos kalbos mokymąsi itin palengvina bendravimas su lietuviais ne tik formalioje, bet ir neformalioje aplinkoje. Daug mokiausi ir savarankiškai, todėl po pusės metų jau laisvai susikalbėjau su Centro darbuotojais, vietiniais bendraamžiais ir netgi, gyvendamas Ruklos stovykloje, vertėjaudavau ir padėdavau savo gimtosios šalies piliečiams susikalbėti su lietuviais“, - patirtimi dalinasi užsienietis.

Mėgstama veikla ir ateities planai

Nors irakiečiui veiklos netrūko, tačiau vaikinas niekaip negalėjo pamiršti savo pomėgio: gimtinėje jis gerai buvo išmokęs kirpėjo amato, todėl jam ir stovykloje kilo mintis teikti šias paslaugas: „Mano tėvas visą savo gyvenimą dirba kirpėju, todėl ir aš jau nuo 10 metų savo šalyje teikiau šias paslaugas draugams, kaimynams bei pažįstamiems. Gyvenant Centro stovykloje kilo mintis atnaujinti savo įgūdžius. Man buvo suteiktos patalpos, tinkama darbo įranga – taip ir  pradėjau kirpti Centro gyventojus. Iš pradžių norinčiųjų buvo nedaug, bet ilgainiui susidarydavo eilės, tekdavo iš anksto rezervuoti laiką. Neilgai trukus vaikinas sužinojo apie galimybę dirbti Kauno mieste įsikūrusioje kirpykloje, kurioje kirpėjais dirbo ne vienas migrantas: „Susisiekiau, susiderinau visas sąlygas. Už pagalbą esu nuoširdžiai dėkingas savo socialinei darbuotojai Simonai bei stovyklos vedėjui Irmantui, kurių dėka turėjau ir iki šiol turiu galimybę dirbti ir užsidirbti savarankiškai“, - atvirauja irakietis. Kirpykla, kurioje šiuo metu dirba vyras, įsikūrusi Kauno miesto centre, pačioje Laisvės alėjoje, kurioje dienos metu vyksta ypač intensyvus judėjimas.

Nors vaikinui šis darbas yra tarsi pašaukimas, tačiau vyro svajonė yra baigti aukštąją mokymo įstaigą ir ateityje dirbti veterinarijos gydytoju: „Kai gyvenau Irake, savo gimtajame mieste, kartu su tėvais augindavome daug šunų – nuolatinė jų priežiūra bei rūpestis buvo neatskiriama mano gyvenimo dalimi. Todėl dabar vis pasvarstau, jei tik pasitaikytų galimybė, būtinai ja pasinaudočiau ir tapčiau veterinarijos gydytoju“, – atvirauja vaikinas.

Irakietis labai džiaugiasi, kad jam pavyko sėkmingai įsikurti Lietuvoje, ir jis turi galimybę dirbti savo mėgstamą darbą: „Lietuva – rami šalis. Čia gyventi gera ir saugu, nereikia dairytis per petį. Tikrai nėra sudėtinga susirasti darbą, svarbiausia – noras ir motyvacija. Man patinka čia esantys žmonės, su jais lengva bendrauti, rasti kompromisus. Dažnai su savo klientais padiskutuojame įvairiomis temomis, kartu pasijuokiame – čia žmonės draugiškesni ir atsipalaidavę“, - neslepia susižavėjimo pašnekovas.

Paklaustas, ar Lietuvoje planuoja su mama likti visam laikui, vaikinas nedvejodamas atsako: „Taip, šiuo metu esame patenkinti gyvenimo sąlygomis. Tiesa, mano mama vis dar sunkiai supranta lietuvių kalbą, todėl negali susirasti darbo. Tačiau kai savo gimtojoje šalyje nesijauti saugus, esi persekiojamas ir kyla pavojus tavo gyvybei, gyvenimą pradedi vertinti iš naujo. Tai, kad esame saugūs ir galime ramiai vaikščioti miesto gatvėmis – nuostabus jausmas. Lietuva – puiki šalis saugiam prieglobsčiui ir savirealizacijai“.