Mokymasis kartu: savanorystės patirtis Ruklos priėmimo centre
Savanorystės patirtimi dalinosi Ruklos priėmimo centre savanoriavusi Austėja
Šių metų gegužę pradėjau savanorystės programą Ruklos priėmimo centre. Mano viena iš pagrindinių užduočių – padėti aštuoniolikmetei merginai Jasmin iš Uzbekistano, neseniai atvykusiai į Lietuvą, pasiruošti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui (PUPP). Jasmin čia atvykusi mokslus pradėjo 9-oje klasėje, todėl lietuvių kalbos mokėjimas jai tapo itin svarbus žingsnis norint tęsti mokslus Lietuvoje. Programa tęsėsi iki lapkričio, o per šį laiką mūsų tikslas buvo ne tik geresni akademiniai rezultatai, bet ir drąsesnis bendravimas lietuviškai.
Kodėl pasirinkau Ruklos priėmimo centrą?
Savanoriauti Rukloje pasirinkau todėl, kad čia pirmuosius žingsnius Lietuvoje žengia žmonės iš įvairių pasaulio šalių, ieškantys naujų galimybių ir saugumo jausmo, todėl norėjau būti šio proceso dalimi. Man garbė, kad galiu prisidėti prie šių žmonių integracijos ir parodyti, kad Lietuvoje jie yra laukiami. Mano akimis atrodo prasminga padėti jaunam žmogui, kuris dar tik pradeda savo kelią mūsų šalyje, atrasti drąsą mokytis bei svajoti apie ateitį.
Pirmosios pamokos ir iššūkiai
Kalbos barjeras, kultūrinių skirtumų pajutimas bei skirtingas mokymosi tempas buvo natūralūs sunkumai su kuriais susidūrėme pradžioje. Pirmomis savaitėmis daugiausia dirbome su pagrindais. Domėjomės lietuvių kalbos garsais, paprastais sakiniais, skaitymu ir rašymu. Tačiau kartu bandėme sukurti tokią aplinką, kad Jasmin jaustųsi saugiai ir drąsiai, net jei suklysta.
Man, kaip savanorei, tai buvo puiki proga lavinti kantrybės ir kūrybiškumo įgūdžius. Kartais reikėjo ieškoti naujų ir įvairesnių būdų paaiškinti paprastus dalykus, naudotis paveikslėliais, gestais ar elementariausiais pavyzdžiais iš kasdienybės. Supratau, kad kalbos mokymasis yra ne tik gramatika ar žodžiai, bet ir ryšio kūrimas.
Maži žingsniai – dideli pasiekimai
Šiandien matau aiškią pažangą. Pradžioje mergina kalbėjo labai nedrąsiai, tačiau dabar ji jau geba sudaryti sakinius, parašyti paprastas užduotis, perskaityti tekstą ir jį suprasti. Džiaugiuosi matydama jos ryžtą – nors mokytis nėra lengva, Jasmin kasdien įdeda daug pastangų.
Mūsų bendravimas tapo ne tik mokytojos ir mokinės – atradau, kad galiu daug išmokti ir iš jos. Jasmin dalijasi savo patirtimi, kultūra, o aš matau, kaip stipriai žmogų praturtina „susitikimas su kitokiu gyvenimu“, noro ir pastangų dėka įveikiami iššūkiai naujoje aplinkoje.
Dalyvės mintys
„Kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą, jaučiausi šiek tiek pasimetusi ir šiek tiek nervinga, nes viskas buvo nauja. Lietuvių kalba – sudėtinga ir neretai jos mokymasis kelia iššūkius, ypač įsimenant gramatiką ir žodyną, bet pamokos man labai padėjo. Jos suteikė man pasitikėjimo kalbėti, suprasti daugiau žodžių ir jaustis patogiau kasdieniame gyvenime. Esu labai dėkinga už pamokas savanorei Austėjai, nes jos padarė mokymąsi lengvesnį ir malonesnį“. Iš Uzbekistano atvykusi mergina paklausta, kuo mokyklos Lietuvoje skiriasi nuo mokyklų jos gimtojoje šalyje pasidalino teigiamais atsiliepimais: „Mokyklos Lietuvoje skiriasi nuo mokyklų mano gimtojoje šalyje. Lietuvoje pamokos prasideda anksčiau, mokiniai atlieka daugiau savarankiško darbo, viskas čia griežčiau ir atsakingiau. Mokytojai griežti, bet teisingi. Man ši sistema patinka, nes man pačiai padeda tapti atsakingesnei ir organizuotesnei”.
Platesnė prasmė
Ši savanorystės patirtis parodė, kiek daug gali duoti paprastas žmogaus laikas ir dėmesys. Tokios programos svarbios ne tik pabėgėliams, bet ir vietos bendruomenei – jos moko priimti kitoniškumą, kurti tarpusavio supratimą ir draugystę.
Esu dėkinga už galimybę būti šios kelionės dalimi. Tikiu, kad mano mokinė sėkmingai išlaikys pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, o kartu su lietuvių kalba ji įgis ir daugiau pasitikėjimo savimi bei galimybių ateityje.
„Savanorystė parodo, kad kartais didžiausi pokyčiai prasideda nuo nedidelių, bet nuoširdžių veiksmų: nuo skiriamo laiko, kantrybės ir noro padėti žmogui žengti pirmuosius žingsnius naujoje šalyje. Tokios iniciatyvos primena, kad savanorystė – tai pagalba ir tarpkultūrinis dialogas, kuriantis tiltus tarp žmonių“, – teigia Ruklos priėmimo centro socialinė darbuotoja ir savanorių programos kuratorė Dalia Januškevičienė.
Atnaujinimo data: 2026-03-18
Taip pat skaitykite:
Agentūros darbuotojai stiprino konfliktų valdymo ir tarpininkavimo kompetencijas priėmimo srityje
Kuriant įtraukią visuomenę svarbus kiekvieno indėlis
Baltijos ir Šiaurės šalių integracijos praktikos bei dialogas Palangoje
Pasaulinė pabėgėlių diena: žmonės, istorijos ir bendruomenės palaikymas