Mokomieji ištekliai

Psichikos sveikatos stiprinimo ir psichosocialinės paramos pabėgėliams programa

Šiandienos globalios migracijos iššūkiai jau nebeaplenkia nė vienos Lietuvos savivaldybės. Dar prieš keletą metų pabėgėlių priėmimas ir integracija buvo tik kelių savivaldybių, kuriose veikė pabėgėlių centrai, arba didmiesčių veiklos sritis, tačiau nuo karo Ukrainoje pradžios visoms Lietuvos savivaldybėms teko susidurti su šiuo iššūkiu. Verta pažymėti, kad karas Ukrainoje paskatino Lietuvos savivaldybes ir jų bendruomenes susitelkti teikiant pagalbą atvykstantiems migrantams. Ukrainiečiams savivaldybių lygmeniu užtikrinama pagalba apgyvendinimo, švietimo, sveikatos priežiūros ir įsidarbinimo srityse, siekiant palengvinti jų įsitraukimą į vietos gyvenimą ir skatinti sėkmingą integraciją. Vis dėlto, integracija yra daugiasluoksnis, abipusis ir ilgalaikis procesas, kurio sėkmė priklauso ne tik nuo materialios paramos, tokios kaip saugus būstas ar galimybė dirbti. Ypatingą reikšmę čia įgauna pabėgėlio psichoemocinė būklė ir savalaikė psichosocialinė pagalba – būtent šie veiksniai gali nulemti, kaip greitai ir visavertiškai žmogus galės įsitraukti ir kurti naują gyvenimo pradžią priimančioje visuomenėje.

Pristatomas leidinys „Psichikos sveikatos stiprinimo ir psichosocialinės paramos pabėgėliams programa“ yra projekto „Psichologinis atsparumo ir sociokultūrinių žinių didinimas nuo karo pasitraukusiems pabėgėliams iš Ukrainos“ rezultatas. Jį įgyvendino Priėmimo ir integracijos agentūra, bendradarbiaudama su „Diversity Development Group“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės bei Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) ekspertais. Leidinys kviečia pažvelgti giliau į dažnai iš pirmo žvilgsnio nematomą pabėgėlių psichikos sveikatos ir jos poveikio integracijos procesui veiksnį, pateikiant mokslu bei gerąją praktika pagrįstas pagalbos organizavimo gaires.

Kviečiame visas Lietuvos savivaldybes pasinaudoti šiuo leidiniu kaip įkvėpimo, praktinio vadovo ir bendradarbiavimo stiprinimo priemone. Sutelkę išteklius ir bendruomenes, atverdami duris dialogui ir empatijai, galime kurti tokią Lietuvą, kurioje kiekvienas žmogus – nepaisant jo kilmės ar patirčių – jaustųsi saugus, priimtas ir turėtų galimybių ne tik kurti savo ateitį, bet ir prisidėti prie bendros mūsų valstybės gerovės kūrimo.

Sociokultūrinis įvadas: gairės mokymų vadovams

Priėmimo ir integracijos agentūra, kurios tikslas yra oriai priimti į Lietuvą atvykusius ir tarptautinės apsaugos siekiančius žmonės bei integracijos procese padėti tiems, kurie prieglobstį Lietuvoje gavo, inicijavo sociokultūrinių žinių mokymų kurso sukūrimą. Sociokultūrinių žinių įvadas yra unikali galimybė naujai atvykusiems užsieniečiams sužinoti apie šalį, jos institucijas ir žmones, taip pat gilintis į istoriją bei įvairius socialinius ir kultūrinius aspektus, kurie formuoja Lietuvos identitetą. Lietuva, turinti turtingą kultūrinį paveldą ir dinamišką šiuolaikinę visuomenę, siūlo pažinti ne tik vietos tradicijas, bet ir galiojančius įstatymus ir susitarimus, šiuolaikines vertybes, socialines normas bei gyvenimo būdą. Šis mokymų kursas kurtas su lūkesčiu, kad naujai atvykusieji ne tik gaus naudingos informacijos, bet ir supras, kaip veikia įvairios sistemos ir kodėl jos yra svarbios gyvenant Lietuvoje. Mokymų kursas gali padėti užsieniečiams integruotis į lietuvišką visuomenę, užmegzti tarpkultūrinius ryšius ir plėsti savo akiratį. Sociokultūrinis įvadas papildo dalyvių žinias ir prisideda prie kultūrų dialogo, bendradarbiavimo ir aktyvaus įsitraukimo. Mokymų kurso trukmė – 40 val.

Pristatomas leidinys „Sociokultūrinis įvadas: gairės mokymų vadovams“ yra projekto „Psichologinis atsparumo ir sociokultūrinių žinių didinimas nuo karo pasitraukusiems pabėgėliams iš Ukrainos“ rezultatas. Programą kūrė dvi nacionalinės ekspertų grupės bendradarbiaudamos su kolegomis iš Norvegijos, Švedijos ir Suomijos. Metodikose pritaikytos pasiteisinusios praktikos iš Šiaurės šalių, kurios, remiantis MIPEX indeksu, pasižymi vienomis geriausių integracijos sistemų pasaulyje. Projektą sustiprino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) ekspertų indėlis.

Regionų kultūrinė ir sociopolitinė specifika migracijos kontekste:
Artimieji Rytai, Afrika, Vidurio ir Pietryčių Azija

Migracija – tai natūralus ir neišvengiamas procesas, kuris, priklausomai nuo istorinių, politinių ar ekonominių aplinkybių, nuolat vyksta skirtingomis bangomis ir intensyvumu. Migracijos departamento duomenimis, 2023 m. Lietuvoje gyvenančių užsieniečių iš įvairių pasaulio valstybių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 000 ribą. Nors šalyje gyvenančių atvykėlių daugumą sudaro ukrainiečių, baltarusių ir rusų bendruomenės, pastaruoju metu ypatingai padaugėjo migrantų iš Vidurinės Azijos regiono. Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau kaip 26 000 piliečių iš Vidurinės Azijos, šiek tiek daugiau nei 2 000 – iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiemet pastebimi ryškus pokyčiai ir darbo rinkoje – vis daugiau įdarbinama piliečių iš trečiųjų šalių, daugiausia – iš Bangladešo, Zimbabvės, Kamerūno ir Ganos.

Šio leidinio tikslas – pristatyti Artimųjų Rytų, Afrikos, Vidurinės, Pietų ir Pietryčių Azijos regionų kultūrinius ir sociopolitinius ypatumus, pasitelkus faktus apie šių šalių specifiką, religiją, etiką, istoriją, politinę ir socialinę sanklodą tai padės geriau suprasti migrantų kultūrinį tapatumą formuojančią aplinką. Tarpkultūrinis pažinimas aprėpia ne tik abstrakčias žinias apie kitas kultūras, bet ir gebėjimą veiksmingai bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus. Tai savo ruožtu reikštų sklandesnį migrantų įsitraukimą į mūsų visuomenę.

 Įvadas į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso

Ši prezentacija (anglų kalba) supažindina su 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso istoriniu kontekstu, pagrindiniais principais ir jos reikšme tarptautinėje pabėgėlių apsaugos sistemoje. Joje aptariamas pabėgėlio statuso apibrėžimas, negrąžinimo (non-refoulement) principas bei valstybių pareigos nagrinėjant prieglobsčio prašymus. Taip pat pristatomi svarbiausi teismų precedentai ir pateikiamos nuorodos į teisės aktus bei teismų sprendimus, kurie leidžia giliau susipažinti su šios srities teisiniu pagrindu. Prezentacija skirta tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei, siekiančiai geriau suprasti, kodėl 1951 m. Konvencija išlieka itin aktuali ir šiandien.